- neurozė
- neurozė statusas T sritis švietimas apibrėžtis Įgytas santykių su aplinka sutrikimas, kurį lemia neadekvatus išorinių poveikių ir dirgiklių perdirbimas. I. Pavlovas teigė, kad neurozė kyla praradus nervinių procesų jaudinimo ir slopinimo pusiausvyrą. Pusiausvyra prarandama dėl ilgalaikių, jau vaikystėje kylančių išgyvenimų konfliktuojant su aplinkiniais žmonėmis, nuolat patiriant nesėkmes ir pan. Nesėkmingas bendravimas su aplinka trikdo nervų sistemos funkcionavimą, vystosi nuolatinės sutrikusios vegetacinės reakcijos, sąlyginių refleksų ir psichinės veiklos pusiausvyros sutrikimai. Mokykliniame amžiuje neurozė reiškiasi žmonių, prievartos baime, padidėjusiu jautrumu, greitu nuovargiu, prakaitavimu, dėmesio ir atminties silpnėjimu, nemiga ir kt. Ši būklė palengvinama sudarius geresnes aplinkos sąlygas, psichoterapiniu gydymu – mokiniai tampa aktyvesni. Neurozes reikia skirti nuo psichopatijos, psichozių. kilmė gr. neuron – nervas ryšiai: dar žiūrėk – asmenybės sutrikimai
Enciklopedinis edukologijos žodynas. 2007.